Raseinių rajone vyko išskirtiniais pranešimais žavėjusi darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ konferencija
Gruodžio 5 d. kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ Raseinių rajone vyko darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ metinė konferencija. Šių metų konferencijos tema – Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai.
Nuo 2013 m. Sveikatą stiprinantis Kauno regionas yra Pasaulio sveikatos organizacijos Europos Sveikų regionų tinklo narys, kurio vizija yra geros fizinės ir psichinės sveikatos, klestintis, raštingas ir atsakingas už savo sveikatą, sveikai gyvenantis, fiziškai aktyvus, be žalingų įpročių, ilgaamžis Kauno regiono gyventojas, esantis sveikatos priežiūros sistemos centre, kurio sveikatos stiprinimui sukurta reikiama infrastruktūra, kontroliuojama fizinė ir psichinė aplinka, kurio sveikata prioritetiškai rūpinasi vietos valdžia.
Konferencijoje dalyvavo Kauno regiono savivaldybių merai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, savivaldybių vicemerai, tarybų nariai, švietimo ir mokslo bendruomenės atstovai, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, darbuotojai bei kiti svečiai.
Konferenciją atidarė bei sveikinimo žodį tarė Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkės pavaduotojas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas bei Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė. Atskira padėka už išskirtines idėjas ir indėlį į darbo grupės veiklą bei konferencijos organizavimą skirta darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ pirmininkui Laurynui Diliui bei Pasaulio sveikatos organizacijos atstovui Sveikatą stiprinančio Kauno regiono tinklui prof. Juozui Pundziui.
Šiais metais Sveikatą stiprinančio Kauno regiono metinė konferencija buvo išskirtinė – konferencijos pradžioje Kauno regiono savivaldybių merai pasirašė savivaldybių susitarimus dėl strateginių sveikatinimo priemonių taikymo Kauno regione: Dėl defibriliatorių tinklo plėtros Kauno regione, Dėl sporto, laisvalaikio infrastruktūros ir veiklų prieinamumo didinimo Kauno regione, Dėl švediško stalo aptarnavimo principo diegimo Kauno regiono ugdymo įstaigų valgyklose bei Dėl sveikos mitybos ugdymo ir sveikatai palankaus valgiaraščio integracijos Kauno regione.
Konferencijos pirmoje dalyje išskirtinius pranešimus pateikė Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Verslo skaitmeninių transformacijų tyrimų centro vadovė prof. Asta Pundzienė ir Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius. Antroje dalyje savo pranešimais bei įžvalgomis taip pat žavėjo Dirbtinio intelekto srities ekspertas, Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis, Skaitmeninės etikos centro steigėja, Komunikacijos ir verslo tvarumo ekspertė, Pasaulinio skaitmeninių žmogaus teisių tinklo darbo grupės narė, lektorė Renata Gaudinskaitė bei Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas.
Pagrindinė konferencijos tema buvo dirbtinio intelekto taikymo galimybės ir iššūkiai sveikatos srityje, pabrėžiant regiono bendruomenių sveikatinimo svarbą. Buvo aptarti praktiniai sprendimai, dirbtinio intelekto technologijų poveikis sveikatos priežiūrai, medicinai bei etiniai dirbtinio intelekto naudojimo aspektai. Konferencijos akcentai:
1. Dirbtinis intelektas medicinoje: Diskusijos metu buvo analizuojami dirbtinio intelekto kaip pagalbininko, konkurento ar partnerio vaidmenys. Šios technologijos galėtų pagerinti diagnozavimo tikslumą, optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir sumažinti sveikatos sistemos kaštus.
2. Etika ir dirbtinio intelekto taikymas: Dėmesys buvo skirtas etikos klausimams, susijusiems su dirbtinio intelekto sprendimais medicinoje bei interneto priklausomybe.
3. Vaikų gerovė ir dirbtinis intelektas: Aptarti skaitmeninių technologijų poveikiai vaikų psichologinei sveikatai, jų elgsenai bei emocinei gerovei.
Taip pat buvo akcentuoti ir pasiūlymai politikams:
1. Teisinė bazė dirbtinio intelekto integracijai sveikatos srityje: reikia kurti ir įgyvendinti reguliacijas, užtikrinančias dirbtinio intelekto naudojimo medicinoje saugumą, privatumą bei etišką taikymą.
2. Investicijos į dirbtinio intelekto technologijų vystymą: skirti didesnį dėmesį finansavimui dirbtinio intelekto sprendimų tyrimams ir kūrimui, kurie tiesiogiai prisidėtų prie sveikatos sistemų efektyvumo.
3. Bendradarbiavimo skatinimas: Sudaryti sąlygas aktyviam dialogui tarp politikų, mokslininkų ir sveikatos priežiūros specialistų, kad dirbtinis intelektas būtų taikomas strategiškai ir efektyviai.
4. Švietimas apie dirbtinį intelektą ir sveikatos technologijas: Skatinti informuotumą apie dirbtinio intelekto technologijų naudą bei grėsmes tarp visuomenės ir specialistų, įtraukiant tai į mokymų bei švietimo programas.
5. Vaikų ir jaunimo sveikata: Plėtoti programas, kurios spręstų neigiamą skaitmeninių technologijų poveikį vaikų psichinei sveikatai, skatintų sveikos gyvensenos įpročius.
Ši konferencija pateikė aiškias gaires politikams, kaip strategiškai pasinaudoti dirbtinio intelekto galimybėmis sveikatos srityje, užtikrinant tiek technologinę pažangą, tiek etikos principų laikymąsi.
