2026-06-16 |

Vokietijos delegacijos vizitas Kauno regione: partnerystė, patirties mainai ir bendri atsakymai į ateities iššūkius

Birželio 11–13 dienomis Kauno regione viešėjo Vokietijos Bėblingeno apskrities delegacija. Tris dienas trukusio vizito metu aptarti regionams aktualūs klausimai – nuo savivaldos, sveikatos apsaugos ir skaitmenizacijos iki civilinės saugos, nacionalinio saugumo bei turizmo. Vizito akcentu tapo bendradarbiavimo sutarties pasirašymas, įtvirtinantis daugiau nei dešimtmetį puoselėjamą Kauno regiono ir Bėblingeno apskrities partnerystę.

Partnerystę įtvirtino bendradarbiavimo sutartis

Birželio 11 dieną Mokslo ir inovacijų centre „Mokslo sala“ įvyko iškilminga bendradarbiavimo sutarties tarp Kauno regiono plėtros tarybos ir Vokietijos Bėblingeno apskrities administracijos pasirašymo ceremonija.

Dokumentą pasirašė Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko pavaduotojas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Bėblingeno apskrities pirmasis pavaduotojas Martin Wuttke. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Kauno regiono savivaldybių merai ir administracijų atstovai bei gausi Bėblingeno apskrities savivaldybių merų, vicemerų, apskrities tarybos narių ir administracijos atstovų delegacija.

Kauno regiono potencialą svečiams pristatė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Ji akcentavo, kad regionas, jungiantis aštuonias savivaldybes, išsiskiria strategine geografine padėtimi, stipria verslo aplinka, Kauno oro uostu ir viena didžiausių Baltijos šalyse laisvųjų ekonominių zonų. Taip pat buvo pristatyta Lietuvos regioninės politikos sistema ir Kauno regiono plėtros tarybos veikla.

„Šiandien sutvirtiname partnerystę, kuri sieja mūsų regionus jau seniai. Tai ne tik formalus dokumentas, bet ir abipusio pasitikėjimo, bendrų vertybių ir noro kurti stipresnę, saugesnę ir modernesnę Europą ženklas“, – pabrėžė V. Makūnas.

Kauno regiono ir Bėblingeno apskrities bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2012 metų. Per daugiau nei dešimtmetį užsimezgę ryšiai buvo stiprinami per abipusius vizitus, patirties mainus ir bendras iniciatyvas. Naujoji sutartis žymi dar vieną svarbų šios partnerystės etapą.

Pasirašytoje sutartyje numatytos bendradarbiavimo sritys apima regioninę ekonominę plėtrą ir investicijas, civilinę saugą, viešojo administravimo skaitmeninimą, sveikatos priežiūrą, socialinę gerovę, aplinkosaugą, turizmą, švietimą, nevyriausybinių organizacijų veiklą bei savivaldos stiprinimą.

Bėblingeno apskritis, vienijanti 26 savivaldybes ir daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų, yra vienas stipriausių Vokietijos ekonominių regionų, garsėjantis automobilių pramonės, informacinių technologijų, inžinerijos ir aukštųjų technologijų sektoriais.

Teminės diskusijos – apie aktualiausius iššūkius ir sprendimus

Birželio 12 dieną Vokietijos delegacija dalyvavo teminėse diskusijose Kaune, Kaišiadoryse ir Kėdainiuose.

Kaune vykusiuose susitikimuose daug dėmesio skirta geopolitinei situacijai, nacionaliniam saugumui ir civilinei saugai. Lietuvos karo akademijos ekspertai pristatė Lietuvos saugumo politikos raidą, euroatlantinės integracijos procesą bei NATO pajėgų buvimo Lietuvoje stiprinimą. Diskusijose aptarti Baltijos regiono saugumo, visuotinės gynybos ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimai.

Atskiroje sesijoje nagrinėtas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje, pristatyta bendra karinių pratybų patirtis bei Vokietijos brigados vaidmuo stiprinant regiono saugumą.

Diskusijas papildė Lietuvos visuotinės gynybos koncepcijos pristatymas, akcentuojantis visos valstybės – institucijų, savivaldybių, verslo ir piliečių – vaidmenį užtikrinant šalies atsparumą krizėms bei mobilizacijai.

Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys ir parengties pareigūnas Dainius Raubūnas Vokietijos delegacijai pristatė Kauno rajone kuriamą civilinės saugos ir bendruomenių atsparumo stiprinimo modelį, sulaukusį didelio svečių susidomėjimo. Diskusijose akcentuota, kad šiuolaikinė civilinė sauga neapsiriboja reagavimu į nelaimes – ji prasideda nuo prevencijos, pasirengimo ir gyventojų švietimo. Kauno rajonas, pasižymintis kaip lyderis šioje srityje, pristatė konkrečias iniciatyvas: mobilius civilinės saugos konteinerius, aprūpintus generatoriais, pirmosios pagalbos ir ryšio priemonėmis, priedangų tinklo plėtrą, daugiabučių bendruomenių skatinimą pritaikyti rūsius saugiam prieglobsčiui bei pirmosios Lietuvoje modulinės priedangos įrengimą Garliavoje.

Kaišiadoryse daugiausia dėmesio skirta sveikatos apsaugos sistemai. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pristatė Lietuvos sveikatos sistemos struktūrą, finansavimo modelį ir pagrindinius iššūkius, susijusius su gyventojų senėjimu, specialistų trūkumu ir paslaugų prieinamumu.

Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius Linas Vitkus supažindino svečius su sveikatos centro veikla ir vykdomomis reformomis. Pristatyta, kaip buvo atkurtos dienos chirurgijos paslaugos, išplėstos gydymo galimybės ir sukurtas vieningas sveikatos priežiūros paslaugų tinklas.

Kėdainiuose vykusiose diskusijose nagrinėtos savivaldos skaitmenizacijos galimybės. Savivaldybė pristatė „Skaitmeninių Kėdainių“ iniciatyvas, orientuotas į efektyvesnes viešąsias paslaugas ir gyventojų aptarnavimo kokybę. Delegacija susipažino su dirbtiniu intelektu paremtais sprendimais, virtualiais asistentais ir duomenų analitikos taikymo galimybėmis savivaldybių veikloje.

Vizitą vainikavo pažintis su Birštonu

Paskutinę vizito dieną delegacija lankėsi Birštone, kuris šiemet mini 180 metų jubiliejų. Svečiai susipažino su kurorto vystymo kryptimis, sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugomis, turizmo potencialu bei tarptautinėmis partnerystėmis.

Pristatant Birštoną akcentuota unikali kurorto aplinka Nemuno kilpų regioniniame parke, ilgametės gydomojo turizmo tradicijos, mineralinio vandens ir gydomojo purvo ištekliai bei augantis sveikatingumo ir konferencinio turizmo sektorius.

Daugiau nei dešimtmetį trunkantis Kauno regiono ir Bėblingeno apskrities bendradarbiavimas šio vizito metu įgijo naują impulsą. Partnerystė, paremta pasitikėjimu, atviru dialogu ir bendromis europinėmis vertybėmis, sudaro prielaidas tolesniems patirties mainams, bendroms iniciatyvoms ir sprendimams, kurie kurs vertę abiejų regionų institucijoms bei gyventojams.