Kauno regiono atstovai prisidėjo prie Lietuvos pažangos krypties formavimo
Rengiant 2028–2034 metų Nacionalinį pažangos planą Vidaus reikalų ministerijoje surengta strateginio planavimo sesija, subūrusi regionų plėtros tarybų, savivaldybių, verslo, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų atstovus. Diskusijų tikslas – identifikuoti svarbiausius ilgalaikius iššūkius ir suformuoti proveržio kryptis, kurios padėtų stiprinti Lietuvos regionų konkurencingumą, atsparumą ir gyventojų gyvenimo kokybę ateinančiame dešimtmetyje.
Sesijoje aktyviai dalyvavo ir Kauno regiono atstovai: Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis bei Kauno regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Simona Stočkienė. Kartu su kitų regionų ir nacionalinių institucijų atstovais jie diskutavo apie pokyčius, kurie turėtų tapti pagrindu naujajam valstybės strateginiam planui.
Diskusijose daug dėmesio skirta iššūkiams, su kuriais susiduria Lietuvos regionai geopolitinių pokyčių kontekste. Aptartos galimybės stiprinti investicinį patrauklumą, spartinti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos plėtrą ir kurti palankesnes sąlygas verslui bei investuotojams regionuose. Taip pat akcentuota būtinybė didinti regionų savarankiškumą priimant sprendimus dėl ekonominės plėtros ir efektyviau panaudoti vietos potencialą.
Svarbi diskusijų dalis buvo skirta žmogiškųjų išteklių klausimams. Aptartas specialistų trūkumas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kituose viešojo sektoriaus segmentuose, darbo rinkos poreikių ir gyventojų kompetencijų neatitikimas, mokymosi visą gyvenimą svarba. Pabrėžta, kad regionų konkurencingumas vis labiau priklausys nuo gebėjimo išlaikyti ir pritraukti kvalifikuotus specialistus.
Sesijos metu taip pat nagrinėtos gyvenimo kokybės ir teritorinės sanglaudos temos – prieinamo būsto plėtra, viešųjų paslaugų pasiekiamumas, energetinis efektyvumas ir darnus judumas. Dalyviai akcentavo, kad gyventojams svarbu turėti galimybę greitai pasiekti darbo vietas, švietimo, sveikatos ir kitas būtinas paslaugas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, ypatingas dėmesys skirtas regionų atsparumo stiprinimui. Diskutuota apie kritinės infrastruktūros saugumą, pasirengimą ekstremalioms situacijoms, informacinį atsparumą bei augančias galimybes regionams įsitraukti į gynybos ir saugumo ekosistemos plėtrą.
Kauno regiono atstovai pabrėžė, kad nacionalinės pažangos tikslai gali būti pasiekti tik tuomet, kai valstybės sprendimai remiasi realiais regionų poreikiais ir praktine savivaldybių patirtimi. Būtent regionai geriausiai mato gyventojų kasdienius iššūkius ir gali pasiūlyti sprendimus, kurie būtų orientuoti į ilgalaikį poveikį žmonių gerovei.
Ši strateginio planavimo sesija tapo svarbiu žingsniu rengiant 2028–2034 metų Nacionalinį pažangos planą bei būsimojo Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio prioritetus. Jos metu išsakytos įžvalgos ir pasiūlymai bus naudojami formuojant nacionalines proveržio kryptis, o regionų plėtros tarybų rengiamos investavimo kryptys taps svarbia būsimų Europos Sąjungos investicijų planavimo dokumentų dalimi.
Kauno regionas aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos ateities sprendimus ir siekia, kad valstybės pažanga būtų grindžiama stipriais regionais.
