Regionas, kuriame norisi augti: kodėl vieni lieka, o kiti išvyksta
Lapkričio 5 d. Birštono kurhauze vykęs forumas „Regionas, kuriame norisi augti“ subūrė aštuonių Kauno regiono savivaldybių, ministerijų, verslo ir mokslo atstovus, jaunimą bei bendruomenių narius.
Renginį vedė Paulius Skučas, gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas.
Pagrindinė dienos mintis paprasta: žmogus renkasi ne pastatą, o gyvenimą. Šeima žiūri, ar vaikas turės gerą darželį ir mokyklą arti namų, ar tėvai pasieks gerą darbą, ar turės kur gyventi ir ar jausis saugūs kurdami ateities planus. Šios sąlygos veikia kaip grandinė – jei trūksta vienos grandies, silpsta visa grandinė. Todėl forume kalbėta, kaip naujojo ES laikotarpio 2028–2034 m. investicijas planuoti kaip visumą, o ne kaip atskirus objektus.
Nuo investicijų patirties iki demografijos
Finansų viceministrė Rūta Carik apžvelgė, kaip regionuose įgyvendinamos 2021–2027 m. ES investicijos ir kokių pokyčių jos turėtų atnešti gyventojams. Pristatydama siūlomą 2028–2034 m. finansavimo modelį, viceministrė akcentavo, kad investicijas svarbu planuoti remiantis duomenimis ir vietos poreikiais, o savivaldybėms – kartu teikti paslaugas ir dalytis infrastruktūra. Pagal siūlomą modelį finansavimas būtų siejamas su pasiektais rezultatais.
Lietuvos socialinių mokslų centro sociologas dr. Boguslavas Gruževskis pranešime „Demografija – ne nuosprendis“ dėmesį apžvelgė regionų demografinius iššūkius ir aptarė, ką regionai gali padaryti, kad daugiau jaunų žmonių norėtų juose likti, grįžti ir kurti savo ateitį.
Kas šeimai svarbu arti namų
Pirmojoje diskusijoje apie darželius, mokyklas ir bendruomenes Augustas Banys į pokalbį įtraukė jauno žmogaus ir būsimo mokytojo perspektyvą. Jo planas grįžti į Raseinių rajoną leido kalbėti ir apie tai, kokių sąlygų reikia, kad jaunas pedagogas rinktųsi dirbti rajono mokykloje.
Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis ir Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas diskusijoje rėmėsi savivaldybių projektų pavyzdžiais. Jų poveikį aptarė per šeimos kasdienybę – nuo galimybės rasti vietą darželyje ar mokykloje iki vaikų užimtumo po pamokų ir erdvių leisti laiką kartu. Šeimos neretai gyvena vienoje savivaldybėje, dirba kitoje, o paslaugomis naudojasi ir trečioje. Dėl to ugdymo, laisvalaikio ir susisiekimo sprendimus verta derinti su kaimynais.
Kad darbo pasiūlymas taptų realia galimybe
Antrojoje diskusijoje svarstyta, kodėl įmonėms trūksta darbuotojų, nors regione yra darbo ieškančių žmonių. Kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentu Vidu Butkumi ir Kėdainių rajono ūkininku bei bitininku Ramūnu Ardavičiumi diskutavo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė ir Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna.
Vidas Butkus pabrėžė, kad jaunam žmogui svarbu matyti aiškią profesinę perspektyvą – suprasti, ką dirbs, kiek galės uždirbti ir kur galės tobulėti. Jis taip pat akcentavo regiono savivaldybių bendradarbiavimą rengiant pasiūlymus investuotojams. Diskusijoje profesinis orientavimas ir specialistų rengimas sieti su praktiniais klausimais, kurie iškyla gavus darbo pasiūlymą. Ar pavyks išsinuomoti būstą netoliese? Ar į darbą bus galima patogiai nuvykti iš kitos savivaldybės?
Šią temą papildė vaizdo pasakojimas apie Andrių Jakelį. Kurį laiką gyvenęs užsienyje, jis su šeima įsikūrė Kaišiadorių rajone. Čia šeima susikūrė namus, o jo verslas išaugo. Ši istorija parodė, kaip sprendimas, kur gyventi, gali sutapti su sprendimu, kur plėtoti verslą.
Trys paros be elektros
Saugumo diskusija prasidėjo nuo scenarijaus, paremto rugpjūčio audros patirtimi. Dalyvių paprašyta įsivaizduoti, kad elektra trims paroms dingsta žiemą, sutrinka šildymas ir ryšys, o daliai gyventojų prireikia pagalbos. Pokalbis sekė situaciją nuo pirmųjų valandų iki trečiosios paros.
Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius ir Prienų rajono vicemeras Deividas Dargužis diskusijoje atstovavo savivaldybėms. Kalbėta apie tai, kaip seniūnijos galėtų greitai pasiekti vienus gyvenančius žmones ir ką apie pasirengimą atskleidžia pratybos. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas į pokalbį įtraukė įmonių pasirengimo ir pagalbos klausimus. Į Kaišiadorių rajoną grįžęs gyventi vaizdo operatorius Žygimantas Kaminskas atstovavo bendruomenės perspektyvai, o Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vilkelis diskusijoje padėjo susieti vietos pasirengimą su gyventojų mokymais.
Scenarijus išryškino, ką verta aptarti dar iki krizės – kaip žmones pasieks patikima informacija, kur jie galės kreiptis pagalbos ir kuo galės prisidėti kaimynai bei vietos įmonės. Toks pasirengimas svarbus ir šeimoms, kurios čia kuria namus, ir verslui, kuris planuoja ilgalaikes investicijas.
Į ką regionui verta investuoti kartu
Baigiamojoje diskusijoje apie 2028–2034 m. investicijas dalyvavo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas ir VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės profesorė doc. dr. Eglė Stonkutė. Dalyviai svarstė, kaip iš savivaldybių poreikių išgryninti bendrus regiono prioritetus ir kaip po kelerių metų įvertinti, ar investicijos padėjo žmonėms pasirinkti Kauno regioną.
Per dieną aptartos temos susijungė į vieną praktinį uždavinį. Planuodamos investicijas kartu, savivaldybės gali atsižvelgti į visą žmogaus kasdienybę – kur jis gyvena, kaip pasiekia darbą, kur mokosi jo vaikai ir kokios pagalbos jis gali tikėtis ištikus krizei. Būtent šie pokyčiai padės įvertinti, ar investicijos palengvina sprendimą Kauno regione likti, į jį grįžti ir čia kurti ateitį.
